When the trading’s over

]]> http://myshapes.wordpress.com/2008/07/16/linkfest-credit-crunch-credit-crunch-crunch/feed/ 12 shape http://myshapes.wordpress.com/2008/05/09/my-lovely-neighbourhood/ http://myshapes.wordpress.com/2008/05/09/my-lovely-neighbourhood/#comments Fri, 09 May 2008 13:54:38 +0000 shapex http://myshapes.wordpress.com/?p=80 ]]> Mano kaimynai yra nuostabūs. Nes jiems labai patinka su pasauliu bendrauti skelbimais. Siūlau ir jums pasidžiaugti jų išmone, fantazija ir socialine atsakomybe.

saugom savo auto nuo piktų gyventojų…

šiukšles nešam už kiemo ribų

nuoru(!)kų nemėtom

vagys ir narkomanai aplink – watch out! (šis skelbimas paaiškina, kodėl pirmą savaitę po atsikraustymo su manim nieks nesisveikino)

nr. 112 – nemokamas. jeigu ką :)

„How to draw a picture?

Start with a blank surface. It doesn’t have to be paper or canvas, but I feel it should be white. We call it white because we need a word, but its true name is nothing. Black is the absence of light, but white is the absence of memmory, the color of can’t remember.

How do we remember to remember?  That’s a question I’ve asked myself often since my time on Duma Key, often in the small hours of the morning, looking up into the absence of light, remembering absent friends. Sometimes in those little hours I think about the horizon. You have to establish the horizon. You have to mark the white.  A simple enough act, you might say, but any act that re-makes the world is heroic. Or so I’ve come to believe.“

Stephen King, Duma Key

Turėčiau daugiau fantikų, probably dar vieną kitą Fatboy’jų nusipirkčiau. Highly recommended stuff.

Vėliau tik padavėja paaiškino, kad tai didžiai lucky seven, bo kas šimtasis užsisakęs ypatingą patiekalą gauna jį for free, o kas tūkstantasis – ypatingą dovaną. Taigi sutaupiau bilekiek pinigų beigi gavau Zoe‘s jumper‘į (L dydžio kažkodėl, tad mano pilvas ten netelpa, reiks išsimušti ką nors didesnio).

Istorijos moralas toks – varykit valgyt į Zoe‘s, nes ten skanu, užsisakinėkit ypatingus patiekalus (o mes ten vėl nueisim po kurio laiko, galgi vėl ką pavyks laimėt :)).

Kelios ištraukėlės iš šio šedevro apie Mariną (pagarba verslo klasei) (ir have a nice friday):

Neapsikentęs Jerzy Mniszechas net įsakė botagais vaikyti aplink stovyklą besirenkančias laisvo elgesio moteris, o pagautas išmaudyti artimiausioje upėje.

Kartą kariuomenės apžiūros metu Lžedmitrijus pabandė šlėktas sutramdyti išbandytu (prieš maskvėnus) metodu – užsimojo lazda ir subliuvo: „Tylėt, bl… vaikai!“ Jau po sekundės Apsišaukėlis suprato, kad padarė baisią klaidą – bajorai buvo drėbti iš visai kitokio molio. Ore nedelsiant sužibėjo iš makščių ištraukti kardai – lenkai vienas per kitą veržėsi atsiskaityti su nepraustaburniu valdovu… Lžedmitrijui II tik vos ne vos pavyko pasprukti nuo įtūžusių bajorų – šie pasitenkino kardais sukapoję valdovo palapinę.

Išgirdę apie pralaimėjimą, Maskvos bojarinai nuvertė Šuiskį (jį prievarta įšventino į vienuolius, nors ceremonijos metu caras priešinosi ir šaukė „Nenoriu!“).

Medžiojo jis savotiškai – važiavo rogėmis gurkšnodamas degtinę, o tarnai aplinkui kartais iš maišų paleisdavo kiškių, į juos Lžedmitrijus II, taip ir nepakildamas iš rogių, šaudė iš muškietos.

A.Račas. Aš taip pat esu „Krekenavos agrofirmos“ akcininkas

Upside to holding – bent jau siurprizai tikrai garantuoti.

Apie atsitiktinius atsitiktinumus – pasak senos itališkos patarlės – „When the chess game is over, the pawns, rooks, kings and queens all go back into the same box“. Na taip, kartais atrodo, kad viskas truks beveik visą begalybę. Tačiau žmogai išnyksta, išsuka, išskrenda, atsibosta, pamiršta, supyksta, užmiega, neatsibunda, iškeičia, pabėga ar pasiklysta. Kita vertus, gyventi one day at a time sunku. Let‘s pretend we have at least 18 666 of them left.

Aišku, dirbu, kaip ir dažnai, paskutinę naktį. Šįkart – su philip glass, my latest addiction. Kažko trūksta – einu pasidarysiu kavos, su tik šiek tiek per daug cukraus.