my shapes

Antradienį McCain’as užsitikrino Respublikonų nominaciją, tad šioje pusėje kaip ir viskas.

Hillary laimėjo Teksase ir Ohio, šiaip ne taip išsisukdama nuo arti buvusios kelio į prezidentes pabaigos. Tačiau dėka keistos Teksaso delegatų rinkimų tvarkos (rezultatai ten dar nėra visiškai aiškūs), po antradienio Hillary prie Obamos pavyko priartėti tik per 5-15 delegatų, tad skirtumas vis tiek lieka apie 100 delegatų Obamos naudai.

Demokratams liko pasidalinti vos 611 delegatų, tad, jei niekas reikšmingai nepasikeis Hillary naudai, pagal delegatų skaičių ji Obamai vis tiek pralaimės.

Sekanti reikšminga valstija, Pennsylvania su 158 delegatais, balsuoja tik balandžio 22 d. (iki tol dar bus dvi smulkios valstijos), tad laukia ilgas laikotarpis, per kurį galima tikėtis aršios žodžių kovos, negatyvių reklamų, ir, galbūt, svarbių vieno ar kito kandidato slystelėjimų.

In the end, viską lems 796 superdelegatai, galintys balsuoti, kaip nori. Hillary dar turi kelis taktinius variantus, galinčius palenkti superdelegatus į jos pusę, net jei Obama ir bus surinkęs daugiau „paprastų“ delegatų:

- Surinkti daugiau rinkėjų balsų už Obamą. Tuomet, net jei jis turės daugiau delegatų, Hillary galės aiškinti, kad „žmonės balsavo už mane“, o delegatų sistema yra neteisinga. Variantas įmanomas, Hillary tereikia kiek stipriau laimėti likusiose stambiose valstijose.

- Sumanipuliuoti Florida ir Michiganu. Partijos sprendimu, iš šių valstijų atimti delegatai, nes jos perkėlė pirminius rinkimus į ankstesnį laiką (be partijos pritarimo). Rinkimai jose vis tiek vyko, laimėjo Hillary, Obama vienur nedalyvavo, kitus nesireklamavo. O šioms valstijoms priklauso net 185+128=313 delegatų. Hillary geriausia būtų, jei delegatai vis tik būtų skirti, arba pasiekti rinkimų pakartojimo šiose valstijose. Kiek tai realu? Velniai žino.

Tad Hillary užduotis aiški – per likusį laiką iki minimumo sumažinti Obamos delegatų pranašumą (juk tarp 100 delegatų ir 40 delegatų (iš 4096) yra šioks toks skirtumas), laimėti likusiose stambiose valstijose, ir sunaikinti Obamos, kaip „teisėto“ ir geriausio partijos pasirinkimo, aureolę superdelegatų akyse.

O pagal naujausią apklausą, Prezidento rinkimuose Obama prieš McCain‘ą laimėtų 52% vs. 40%, Clinton prieš McCain‘ą laimėtų 50% vs. 44%.

Žiūrim ką turim:

Pas respublikonus viskas beveik aišku – McCainas smarkiai laimi ir tai nelabai gali pasikeisti.

Demokratų fronte situacija tokia – pagal CNN, Obama jau turi laimėjęs 1 184 delegatus partijos suvažiavime, Clinton – 1 031. Pergalei suvažiavime reikia 2 025 balsų iš 4 09б, iš kurių 796 – taip vadinami superdelegatai (partijos funkcionieriai), kurie gali balsuoti už ką nori.

Šį antradienį – pirminiai rinkimai Teksase ir Ohio, kur demokratai dalinsis 334 delegatus; nors pirminiai rinkimai tęsis iki pat birželio, antradienis – viena paskutinių reikšmingų stotelių. Apklausos rodo mažą vieno ar kito kandidato persvarą šiose valstijose (o dar prieš kelias savaites ryškiai pirmavo Clinton).

Tad Billary padėtis kritiška. Obama pergalė antradienį beveik padėtų tašką; intrigą grąžintų nebent Clinton pergalė ar apylygis rezultatas. Tuomet Clinton galėtų tikėtis, kad, jei prieš partijos suvažiavimą jos atsilikimas nuo Obamos bus mažas, galbūt pavyks laimėti nominaciją tų 796 superdelegatų dėka. Nors, prisimenant Clinton triukus su ašaromis ir etc., nurašyti ją dar tikrai anksti. Lauksim antradienio :) 

Man norėtųsi, kad Obama vis tik laimėtų demokratų nominaciją; atvirkščias variantas turėtų tik vieną pozityvų aspektą – galima būtų tikėtis McCain‘o pergalės Prezidento rinkimuose. Na, nepasitikiu aš demokratais, kad ir kokie žavūs jie būtų. Nors įtikinti mane Obama dar laiko turi :)

Rinktis tarp kandidatų į US&A prezidentus man yra sunku, ir ne tik dėl gyvenimo kitame informacinio triukšmo lauke.

Pirma,  visi (turiu omeny lyderius: Obamą, McCainą, Billary ir Romney) kartoja tą pačią mainstreamin‘ę mantrą, maksimizuojančią galimų pasekėjų skaičių – verslas/verslumas jėga, reikia mažinti mokesčius ir tuo pačiu didinti social security išlaidas, Iraqas – klaida, Amerika turi būti stipri ir taip toliau ir panašiai.  

Antra, kai kurios iš key issues yra labai tolimos. Kad ir abortai – vieni yra/buvo pro-life, kiti pro-choice, arba šiek tiek pro-life ir šiek tiek pro-choice (beje, pastebėkit, kokį positive spinn‘ą naudoja abi stovyklos). O in the end viskas susiveda į tai, ar šį klausimą turėtų spręst valstijos (kaip joms patinka), ar federalinė valdžia. Huh? O kur dar ginklų kontrolė… 

Dėl to, atrodo, net įžvalgusis the Economist nuleidžia rankas ir sako, kad „the policy differences between the two leading Democrats are slight“. Belieka amžius, rasė, lytis, kalbėjimas ir panašiai.

Kalbant apie big 4 – Hillary yra neeilinė leftist b**ch, Romney – neaiškaus plauko valstybininkas/technokratas. Su šitais dviem būtų more of the same + more government.

Obama ir McCain’as man patinka, tikiuosi pamatyti juos finale. Turi pakankamai drąsos, sako dalykus, kurie yra tikrai OK. Obama man primena gerokai pagerintą zzzuoką (pagyrimas zzzuokui, įžeidimas Obamai); McCainas – pagerintą G.W.Bush.

Neblogi prezidentai iš abiejų gautųsi, tik kad va bėda – kad ir ką besakytų, neperlips jie per party politics, ir visą jų „darbotvarkę“ sujauks tos pačios senos jėgos – mother party, lobistai, PR needs ir taip toliau ir panašiai. Kryptis lyg ir teisinga jų, bet jėgos per mažai.

Manau, kad šitam high stakes lošime, kur ant kortos pastatyta daug milijonų, asmeninės energijos ir tikėjimo, tūkstančių žmonių pastangų, prabangą sakyti tai, ką galvoji, sau gali leisti tik tie, kurie neturi jokių šansų laimėti.

So welcome Ron Paul.

The Economist klausia, „Is this would-be president brave or crazy?“, McCainas dar 1988 m. vadino Roną „the most honest man in Congress“, o jis pats sako, „aš pažeidžiu beveik kiekvieną politinio išgyvenimo taisyklę, kurią tik įmanoma sugalvoti“.

Ronas – registruotas respublikonas, 10 kadencijų Atstovų Rūmų narys (nuo Teksaso); 1988 m. dalyvavo US&A Prezidento rinkimuose kaip libertarų partijos kandidatas (gavo 431 750 balsus, arba 0,5% visų balsų).

Per visas savo 10 kadencijų Kongrese, Ronas niekada nebalsavo už mokesčius didinančius įstatymus, nesubalansuotą biudžetą, Kongreso narių algų didinimą; atsisako Kongreso nario pensijos, dalį Kongreso nario ofisui išlaikyti skiriamų lėšų grąžina į biudžetą.

1976 m. jis buvo vienas iš vos 4 respublikonų Kongreso narių, parėmusių Reigano kandidatūrą į JAV prezidentus (tada respublikonai nominavo G. Ford‘ą).

Ronas - vienas iš 6 respublikonų, Atstovų Rūmuose balsavęs prieš karą Irake; pasisako prieš nacionalinę JAV ID kortelę ir Patriot Act (pagal kurį po 9/11 JAV tarnybos gavo daugiau galių sekti JAV piliečius); kadaise teikė projektą, pagal kurį Kongreso narių atlyginimas (dėmesio!) mažėtų infliacijos dydžiu, pasisako už pasitraukimą iš JT ir NATO, bei pasitraukimą iš Pasaulio prekybos organizacijos (nes tai pasaulinė prekybos varžymo organizacija).

Keisčiausia, kad respublikonų pirminiuos rinkimuose jam sekasi visai neblogai. Nevadoj jis buvo antras su 14%, P. Karolinoj gavo 4%, Michigane – 6%.

Tad velniop mainstreamin‘į bulls**t‘ą - my vote goes to Ron :)

… Ron.

Bet iš pradžių apie tai, kas vyksta.

Pas respublikonus „Mack is back“ (aka John McCain) kelia galvą ir laimėjo prieš Romney Floridoje (36% vs. 31%). Rudis Guliani, keistuolis, tikėjęsis įšokti į lekiantį traukinį pirminių rinkimų viduryje, Floridoje liko #3 ir iškrenta iš žaidimo. Savo strategus ir PR‘ščikus jis turėtų paduoti į teismą (mažų mažiausiai), nes kažkada buvo labai perspektyvus kandidatas.

Tikimasi, kad Rudis (dar šiandien) palaikys Mack‘ą, tad, tikėtina, Romney vis labiau akcentuos savo #1 temą – ekonomiką ir kaip jis ją patvarkys (Rudis yra ex private equity guru). Romney probably tikisi, kad rinkėjai išsigąs baisių antraščių laikraščiuose ir pasirinks žmogų, kuris žino, ką daryt, kai antraštės baisios.  

Žiūrėsma. Vasario 5 d., didysis antradienis (22 states voting), jau netoli, ir republican race is far from over.  

Pas dzemokratus clinton‘ų mašina vis labiau įsismagina, bet Obama P. Karolinoj šią mašiną pristabdė (55%-27%), turbūt dėka afroamerican community vienybės. Įdomu, kas bus, kai ne-afroamerikiečiai supras, kad Obama gali laimėt??? Aišku, Obama nekvailas, apsimeta „visų prezidentu“ ir prilaiko distanciją nuo afroamericans.

Ir breaking news: trečias brolis Edwards‘as yra out ir sako “It is time for me to step aside so that history can blaze its path”, bet kol kas neparėmė nei Obam‘os, nei Billary. Anyway, manoma, kad tiek Edwards‘o rinkėjai, tiek ir jis pats labiau linksta prie Obamos.

Tad situacija prieš vasario 5 d. maždaug tokia – clinton‘ų mašina įsibėgėja, Obama vėl gaudo momentum dėka pergalės P. Karolinoj + gauna boost’ą iš Edwards‘o, ir, spėju, race is gonna be the issue in this race :) 

And now lets turn to Ron (see part 2, coming soon).

Geras interviu, oi geras (via sniegai).

p. Šadžius (LR Fin Ministeris) vs. VŽ žurnalistė. Beveik tobula.

jei neskaitėt, užmeskit akį:

http://vz.lt/Default2.aspx?ref=topread&ArticleID=9ed66848-2e7e-499c-88c9-bebe6003a471

And I quote:

“Man patiko vieno filosofo, aš galiu netgi pavardę pasakyti, bet kadangi jis ne socdemas, tai nesakysiu. Anot jo, mūsų bėda, Lietuvos bėda, kad vartotojų visuomenė susikūrė anksčiau negu pilietinė. Konkretus to įsikūnijimas ten stovi ant kalno – tai „Akropolis“, kuriame nėra nei vienos koncertų salės ir būti negalėjo. Ten meno nėra. Ten nuo pat pradžių visa koncepcija prieštarauja.

Ministre, verkt norisi, kai pradedama kalbėti, kad valstybė yra bejėgė prieš „Akropolį“..

Ne, ji bejėgė tikrai nėra, jokiais būdais.”

“Sarkastiškas p. Valatkos stilius, bet šičia p. Valatkos neperspjausite, jis yra unikalus, Valatka yra unikalus.”

 ”Bet jis, p. Šimašius, bent jau nėra nihilistas, skirtingai nuo p. Kuodžio (Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius – VŽ), kuris nihilistas. Paskaitai ir matai, kad žmogus labiausiai nepatenkintas, kad jo, pavyzdžiui, prezidentu neišrinko. Gal jis turi tokią slaptą mintį, niekam jos nesako, visuomenė nesusiprato jo išrinkti.”

“Dėl valstybės tarnautojų buvimo „Stiliaus“ puslapiuose, mano asmeninė nuomonė neigiama. Mes turime problemą, visokeriopą nihilizmą visuomenėje.”

Po šitam krašte neegzistuojančia saule (nors kai kas ją matė) nieko naujo, tad tęsiu update apie US&A rinkimus. /Ar tai labai nuobodu ir man geriau grįžti prie kulinarinių receptų? :)/

O US&A situacija neaiški - tiek pas dzemokratus, tiek pas respublikonus.

Vakar Michigane respublikonų primaries laimėjo Mitt Romney (39% vs. 30% už McCain). Dabar gi gaunasi taip, kad trijose valstijose laimėjo skirtingi respublikonai - Romney, McCain ir Huckabee.

Nepamirškim, kad yra dar Rudy Guliani, buvęs NY meras (remember “zero tolerance” ir 9/11?). Rudis visus savo $ ir energiją skyrė didesnėms valstijoms, ir tikisi šauniai pasirodyt “Super Tuesday” (vasario 2 d. primaries vyks iš karto 22 valstijose). Keista taktika, bet ką gali žinoti.

Michigano dzemokratai gi pasielgė ypatingai negražiai - susipyko su centriniais dzemokratais dėl paankstinto rinkimų laiko ir neteko teisės rinkt savo delegatus į dzemokratų convention. Mums, paprastiems show mėgėjams, tai smūgis žemiau juostos, priverstinė pertrauka dzemokratiškam trileryje… Screw you, dzemokrats of Michigan! (Hillary, skirtingai nei kiti lyderiai, dalyvavo Michigano dzemokratų primaries ir laimėjo su 55% balsų).

Next stop -Nevada, šis šeštadienis; bei South Carolina, šis šeštadienis (rep.) ir sausio 26 (dem.).  Pagal apklausas, atliktas prieš Romney pergalę, McCainas pirmauja S. Carolin’oj 29% prieš Huckabee su 23%.

Niu žiūrėsma, kas čia bus daba.

1) Aišku, kad demokratų kova dėl partijos nominacijos bus rimta ir įtempta. Dabar įdomumas tame, ar Obamos momentum padės jam prisivyti Hillary New York‘e ir Kalifornijoj (šios valstijos yra key, nes kiekviena jų siunčia daugiau delegatų nei New Hampshire, Iowa, Nevada ir South Carolina kartu sudėjus; abejose bent iki šiol rinkėjai palankesni Hillary). 

2) Obama laimėjo Nevados kulinarijos! srities darbuotojų profsąjungos palaiminimą. Tai rimta. Las Vegaso padavėjai, chef povarai, kambarinės ir striptizo šokėjos už Obamą :).

3) Labai geras FT straipsnis apie asmenines kandidatų savybes, totally agree.

Obama - perfect pitch in his oratory; “radiating a sense of good judgment”; ambitious but he also possesses empathy; wonderful storyteller.

Hillary - “an unattractive blend of ambition and egomania”. Būtent todėl jos ašaros daro stebuklus :)

Romney - “wooden candidate”; “The square-jawed Mr Romney campaigns as a “can-do” guy whose business expertise will help him to shake up Washington. But Mr Romney has undermined himself by blatantly flip-flopping on issues and speaking with the synthetic charm of a game-show host.”

Suprise, surprise. Visos apklausos nuėjo velniop ir New Hampshire Hillary laimėjo prieš Obamą 39% v.s 37%. Silpnumo momentas įtikino rinkėjus, kad Hillary irgi žmogus. Don’t buy that :)

Next step - Michigan, Jan 15., ir South Carolina (democrats, Jan 26).

Update’as apie US&A rinkimus:

Po pergalės Iowojoj, Obama pasigavo momentum ir pagal apklausas New Hempshire pirmauja prieš Hillary 39% vs. 31%. Darosi įdomu :)

The invincible Hillary nusprendė pademonstruoti, kad yra žmogus (ir dargi moteris) ir viešai apsiverkė. Bet pažadėjo nepasiduoti.

Pagal rules of engagement, turėtumėm pamatyti šiek tiek daugiau negative campaigning.

Šiemet kaip niekad įdomu stebėt beįsibėgėjančią US&A prezidento rinkimų kampaniją.

Pirmiausia, dzemokratai tiesiog privalo laimėt, ir jie tą žino. Karas Irake, griūnanti NT rinka, auganti infliacija ir taip toliau ir panašiai.

Antra, labai įdomios asmenybės susirinko. Pas dzemokratus pirmose gretose p. Hillary Clinton, the invincible arrogant b***h (atleiskite už tai, kad žodžių nesirenku) ir Barakinis Obama, afroamerikietis, užaugęs Havajuose ir vaikystėj pagyvenęs Indonezijoj (todėl tinkamas handlinti foreign policy issues).

Demokratai privalo laimėti. Tad nusimato arba pirma US&A prezidentė moteris, arba pirmas US&A prezidentas juodaodis, arba pergalė respublikonams :)

Įdomu tai, kad Hillary, dar neseniai buvus gan aiški dzemokratų lyderė, pirminiuose rinkimuose Iowa valstijoje gavo į kaulus nuo Obamos. Pirminiai rinkimai pirmosiose valstijose itin svarbūs, nes garantuoja didelį žiniasklaidos dėmesį ir galingą momentum. Tad daros įdomu :)

Man asmeniškai Obama atrodo priimtinesnis variantas nei Hillary, nes Hillary lyg ir lievesnė (read - “kairesnė”).

Apie respublikonus tiek nenusimanau, ypač kadangi Iowojoj laimėjo kokis tai menkai žinomas ex baptistų pastorius (?!) Huckabee.

Antradienį laukia antrasis roundas - pirminiai rinkimai New Hampshire, kur pagal apklausas lyg ir pirmauja Hillary ir McCain (respublikons, toks visai mielas senukas, Vietnamo karo hero).

Beje, jei vis tik in the end laimėtų Hillary, paskutiniai US&A prezidentai atrodytų taip: Bush (senior); Clinton (Bill, two times); Bush (junior, two times); Clinton (Hillary). Competetive monarchy? :)

Stebim :)