my shapes

Mano kaimynai yra nuostabūs. Nes jiems labai patinka su pasauliu bendrauti skelbimais. Siūlau ir jums pasidžiaugti jų išmone, fantazija ir socialine atsakomybe.

saugom savo auto nuo piktų gyventojų…

šiukšles nešam už kiemo ribų

nuoru(!)kų nemėtom

vagys ir narkomanai aplink - watch out! (šis skelbimas paaiškina, kodėl pirmą savaitę po atsikraustymo su manim nieks nesisveikino)

nr. 112 - nemokamas. jeigu ką :)

Pradėjau skaityt naują S. King’o knygą ir negaliu nepacituoti. Patinka man jis. Velniškai gerai rašo. Tad:

“How to draw a picture?

Start with a blank surface. It doesn’t have to be paper or canvas, but I feel it should be white. We call it white because we need a word, but its true name is nothing. Black is the absence of light, but white is the absence of memmory, the color of can’t remember.

How do we remember to remember?  That’s a question I’ve asked myself often since my time on Duma Key, often in the small hours of the morning, looking up into the absence of light, remembering absent friends. Sometimes in those little hours I think about the horizon. You have to establish the horizon. You have to mark the white.  A simple enough act, you might say, but any act that re-makes the world is heroic. Or so I’ve come to believe.”

Stephen King, Duma Key

Na štai, neatėjo ir naujieji, o vienas iš mano 2007 m. kalėdinio wishlist’o punktų pagaliau atsidūrė pas mane. Dark blue Fatboy. Many thanks Artui, bo nerealiai patogus baldas.

Turėčiau daugiau fantikų, probably dar vieną kitą Fatboy’jų nusipirkčiau. Highly recommended stuff.

Vakar su besočiu žvėriuku (kuris buvo visai nevalgus, deja) vakarieniavom Zoe’s. Šįkart vietoj savo usual kiaulienos sprandinės šmoto kažkodėl užsisakiau jautienos kepsnį iš kokio tai ypatingųjų patiekalų sąrašo. Ir ką gi – gavau kokią tais kortelę, kurios numeris 7 000.

Vėliau tik padavėja paaiškino, kad tai didžiai lucky seven, bo kas šimtasis užsisakęs ypatingą patiekalą gauna jį for free, o kas tūkstantasis – ypatingą dovaną. Taigi sutaupiau bilekiek pinigų beigi gavau Zoe‘s jumper‘į (L dydžio kažkodėl, tad mano pilvas ten netelpa, reiks išsimušti ką nors didesnio).

Istorijos moralas toks – varykit valgyt į Zoe‘s, nes ten skanu, užsisakinėkit ypatingus patiekalus (o mes ten vėl nueisim po kurio laiko, galgi vėl ką pavyks laimėt :)).

Straipsnis ilgas, bet negalėjau nepasidalinti – tokios šyzos seniai nesu skaitęs :) Rimta konkurencija Pelevinui. Ir, vienok, tai - faktai. Spėkit kur vyksta veiksmas :)

Kelios ištraukėlės iš šio šedevro apie Mariną (pagarba verslo klasei) (ir have a nice friday):

Neapsikentęs Jerzy Mniszechas net įsakė botagais vaikyti aplink stovyklą besirenkančias laisvo elgesio moteris, o pagautas išmaudyti artimiausioje upėje.

Kartą kariuomenės apžiūros metu Lžedmitrijus pabandė šlėktas sutramdyti išbandytu (prieš maskvėnus) metodu – užsimojo lazda ir subliuvo: „Tylėt, bl… vaikai!“ Jau po sekundės Apsišaukėlis suprato, kad padarė baisią klaidą – bajorai buvo drėbti iš visai kitokio molio. Ore nedelsiant sužibėjo iš makščių ištraukti kardai – lenkai vienas per kitą veržėsi atsiskaityti su nepraustaburniu valdovu… Lžedmitrijui II tik vos ne vos pavyko pasprukti nuo įtūžusių bajorų – šie pasitenkino kardais sukapoję valdovo palapinę.

Išgirdę apie pralaimėjimą, Maskvos bojarinai nuvertė Šuiskį (jį prievarta įšventino į vienuolius, nors ceremonijos metu caras priešinosi ir šaukė „Nenoriu!“).

Medžiojo jis savotiškai – važiavo rogėmis gurkšnodamas degtinę, o tarnai aplinkui kartais iš maišų paleisdavo kiškių, į juos Lžedmitrijus II, taip ir nepakildamas iš rogių, šaudė iš muškietos.

Priminimas, kad parduoti irgi reikia mokėt - Buffett’iško ‘buy and hold’ lietuviškos grimasos:

A.Račas. Aš taip pat esu „Krekenavos agrofirmos“ akcininkas

Upside to holding - bent jau siurprizai tikrai garantuoti.

now is the dream and i miss my sky

Šiąnakt mano kaštoniniame pasaulyje šalta ir tamsu. Išeinu parūkyti ir pamindžioti sniego. Tylu, žmogai miega, šiek tiek vėjo gūsių. Sniegas atrodo kažkoks dirbtinis, nors ir pats tikriausias (turbūt dėl to, kad jo greitai nebebus). Pavasaris. Kadangi netikras, leisiu ir sau melancholiškai pablevyzgot.

Apie atsitiktinius atsitiktinumus – pasak senos itališkos patarlės - “When the chess game is over, the pawns, rooks, kings and queens all go back into the same box”. Na taip, kartais atrodo, kad viskas truks beveik visą begalybę. Tačiau žmogai išnyksta, išsuka, išskrenda, atsibosta, pamiršta, supyksta, užmiega, neatsibunda, iškeičia, pabėga ar pasiklysta. Kita vertus, gyventi one day at a time sunku. Let‘s pretend we have at least 18 666 of them left.

Aišku, dirbu, kaip ir dažnai, paskutinę naktį. Šįkart – su philip glass, my latest addiction. Kažko trūksta - einu pasidarysiu kavos, su tik šiek tiek per daug cukraus.

Antradienį McCain’as užsitikrino Respublikonų nominaciją, tad šioje pusėje kaip ir viskas.

Hillary laimėjo Teksase ir Ohio, šiaip ne taip išsisukdama nuo arti buvusios kelio į prezidentes pabaigos. Tačiau dėka keistos Teksaso delegatų rinkimų tvarkos (rezultatai ten dar nėra visiškai aiškūs), po antradienio Hillary prie Obamos pavyko priartėti tik per 5-15 delegatų, tad skirtumas vis tiek lieka apie 100 delegatų Obamos naudai.

Demokratams liko pasidalinti vos 611 delegatų, tad, jei niekas reikšmingai nepasikeis Hillary naudai, pagal delegatų skaičių ji Obamai vis tiek pralaimės.

Sekanti reikšminga valstija, Pennsylvania su 158 delegatais, balsuoja tik balandžio 22 d. (iki tol dar bus dvi smulkios valstijos), tad laukia ilgas laikotarpis, per kurį galima tikėtis aršios žodžių kovos, negatyvių reklamų, ir, galbūt, svarbių vieno ar kito kandidato slystelėjimų.

In the end, viską lems 796 superdelegatai, galintys balsuoti, kaip nori. Hillary dar turi kelis taktinius variantus, galinčius palenkti superdelegatus į jos pusę, net jei Obama ir bus surinkęs daugiau „paprastų“ delegatų:

- Surinkti daugiau rinkėjų balsų už Obamą. Tuomet, net jei jis turės daugiau delegatų, Hillary galės aiškinti, kad „žmonės balsavo už mane“, o delegatų sistema yra neteisinga. Variantas įmanomas, Hillary tereikia kiek stipriau laimėti likusiose stambiose valstijose.

- Sumanipuliuoti Florida ir Michiganu. Partijos sprendimu, iš šių valstijų atimti delegatai, nes jos perkėlė pirminius rinkimus į ankstesnį laiką (be partijos pritarimo). Rinkimai jose vis tiek vyko, laimėjo Hillary, Obama vienur nedalyvavo, kitus nesireklamavo. O šioms valstijoms priklauso net 185+128=313 delegatų. Hillary geriausia būtų, jei delegatai vis tik būtų skirti, arba pasiekti rinkimų pakartojimo šiose valstijose. Kiek tai realu? Velniai žino.

Tad Hillary užduotis aiški – per likusį laiką iki minimumo sumažinti Obamos delegatų pranašumą (juk tarp 100 delegatų ir 40 delegatų (iš 4096) yra šioks toks skirtumas), laimėti likusiose stambiose valstijose, ir sunaikinti Obamos, kaip „teisėto“ ir geriausio partijos pasirinkimo, aureolę superdelegatų akyse.

O pagal naujausią apklausą, Prezidento rinkimuose Obama prieš McCain‘ą laimėtų 52% vs. 40%, Clinton prieš McCain‘ą laimėtų 50% vs. 44%.

Žiūrim ką turim:

Pas respublikonus viskas beveik aišku – McCainas smarkiai laimi ir tai nelabai gali pasikeisti.

Demokratų fronte situacija tokia – pagal CNN, Obama jau turi laimėjęs 1 184 delegatus partijos suvažiavime, Clinton – 1 031. Pergalei suvažiavime reikia 2 025 balsų iš 4 09б, iš kurių 796 – taip vadinami superdelegatai (partijos funkcionieriai), kurie gali balsuoti už ką nori.

Šį antradienį – pirminiai rinkimai Teksase ir Ohio, kur demokratai dalinsis 334 delegatus; nors pirminiai rinkimai tęsis iki pat birželio, antradienis – viena paskutinių reikšmingų stotelių. Apklausos rodo mažą vieno ar kito kandidato persvarą šiose valstijose (o dar prieš kelias savaites ryškiai pirmavo Clinton).

Tad Billary padėtis kritiška. Obama pergalė antradienį beveik padėtų tašką; intrigą grąžintų nebent Clinton pergalė ar apylygis rezultatas. Tuomet Clinton galėtų tikėtis, kad, jei prieš partijos suvažiavimą jos atsilikimas nuo Obamos bus mažas, galbūt pavyks laimėti nominaciją tų 796 superdelegatų dėka. Nors, prisimenant Clinton triukus su ašaromis ir etc., nurašyti ją dar tikrai anksti. Lauksim antradienio :) 

Man norėtųsi, kad Obama vis tik laimėtų demokratų nominaciją; atvirkščias variantas turėtų tik vieną pozityvų aspektą – galima būtų tikėtis McCain‘o pergalės Prezidento rinkimuose. Na, nepasitikiu aš demokratais, kad ir kokie žavūs jie būtų. Nors įtikinti mane Obama dar laiko turi :)